pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius Benediktas XVI. inia 20-osios Pasaulins ligoni dienos proga
 
 

BENEDIKTAS XVI

„Kelkis, eik! Tavo tikjimas igelbjo tave“
(Lk 17, 19)

inia 20-osios Pasaulins ligoni dienos (2012 m. vasario 11 d.) proga

Brangs broliai ir seserys!

2012 m. vasario 11-j, Lurdo Dievo Motinos dien, vsimos Pasaulins ligoni dienos proga troktu atnaujinti savo dvasin artum su visais ligoniais, esaniais medicinos prieiros staigose ar priirimais eim, ir ireikti kiekvienam visos Banyios rpest bei meil. Dosniai ir kupinas meils sutinkantis kiekvien mogikj gyvyb, pirmiausia silpn ir sergani, krikionis ireikia svarb Evangelijos liudijimo aspekt, sekdamas pavyzdiu Kristaus, kuris pasilenk prie fizikai ir dvasikai kenianio mogaus, kad j igydyt.

1. Šiemet, kai tiesiogiai rengiams ikilmingai Pasaulinei ligoni dienai, kuri 2013 m. vasario 11-j bus veniama Vokietijoje ir dmes sutelks simbolin Evangelijos gerojo samarieio paveiksl (plg. Lk 10, 29–37), noriau pabrti „gydymo sakramentus“, tai yra Atgailos bei Sutaikinimo ir Ligoni patepimo sakramentus, kuriuos savaimingai atbaigia Eucharistin bendryst.

Šventojo Luko evangelijoje pateikiamas Jzaus susitikimas su deimia raupsuotj (plg. Lk 17, 11–19) ir ypa odiai, kuriais Viepats kreipiasi vien i j: „Kelkis, eik! Tavo tikjimas igelbjo tave“ (19 eil.), padeda mums suvokti, koks svarbus yra tikjimas tiems, kurie, slegiami kanios ir ligos, artinasi prie Viepaties. Susitikdami su juo jie realiai gali patirti, jog tas, kuris tiki, niekada nra vienas! Juk Dievas savo Snuje ms nepalieka skausmui ir kanioms, jis yra alia, padeda mums tai pakelti ir trokta mus igydyti ms irdi gelmje (plg. Mk 2, 1–12).

Tikjimas vienintelio raupsuotojo, kuris, pamats, jog yra igydytas, kupinas nuostabos ir diaugsmo, kitaip negu kiti, ikart gro pas Jz padkoti, leidia mums velgti, kad atgauta sveikata ymi t brangesnio negu vien fizinis igydymas, ymi igelbjim, Dievo dovanojam mums per Krist ir ireikiam Jzaus odiais: tavo tikjimas igelbjo tave. Tas, kuris kentdamas ir sirgdamas malda kreipiasi Viepat, yra tikras, jog Dievo meil jo niekada nepaliks ir kad taip pat netrks Banyios meils, kuri yra Viepaties iganomojo darbo tsa laike. Tad fiziniu igydymu, iorine giliausio igelbjimo iraika, parodoma, koks svarbus Viepaiui yra mogus – jo sielos ir kno visuma. Todl kiekvienu sakramentu ireikiamas ir aktualizuojamas Dievo artumas, to, kuris visikai neutarnautai „palyti mus per materiali tikrov, per krinijos dovanas, kurias pasitelkia padarydamas jo susitikimo su mumis priemonmis“ (Pamokslas per v. Krizmos Miias, 2010 04 01). Taip „irykja sukrimo ir atpirkimo vienyb. Sakramentais ireikiamas ms tikjimo, aprpianio kn ir siel, vis mog, knikumas“ (Pamokslas per v. Krizmos Miias, 2011 04 21).

Pagrindin Banyios uduotis yra skelbti Dievo karalyst, „bet kaip tik pats skelbimas turi bti gydymo vyksmas: pasiuntimas paguosti prislgtj (Iz 61, 1)“ (ten pat), anot Jzaus pareigojimo savo mokiniams (plg. Lk 9, 1–2; Mt 10, 1. 5–14; Mk 6, 7–13). Tad fizins sveikatos ir sueistos dvasios atnaujinimo dvinaris turt padti mums geriau suprasti „gydymo sakramentus“.

2. Atgailos sakramentas danai yra Banyios ganytoj apmstym erdis, pirmiausia dl jo didiuls svarbos krikionio gyvenimui, turint prie akis, kad „visa atgailos veikm yra ta, kad mums sugrina Dievo malon ir mus su juo suvienija didia draugyste“ (Katalik Banyios katekizmas, 1468). Banyia, toliau skelbianti Jzaus ini apie atleidim ir sutaikinim, nepaliaujamai kvieia vis monij atsiversti ir tikti Evangelija. Ji vadovaujasi apatalo Pauliaus raginimu: „Taigi Kristaus vietoje einame pasiuntini pareigas, tarsi pats Dievas ragint per mus. Kristaus vardu maldaujame: Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 20). Jzus savo gyvenime skelb ir gyvendino Tvo gailestingum. Jis atjo ne pasmerkti, bet atleisti ir igelbti, suteikti vilties giliausioje kanios ir nuodms tamsybje, dovanoti aminojo gyvenimo. Tad Atgailos sakramentas, „ipainties vaistas“, neleidia nuodms patiriai virsti neviltimi, bet galina sutikti atleidiani ir perkeiiani Meil (plg. Jonas Paulius II. Posinodinis apatalikasis paraginimas Reconciliatio et paenitentia, 31).

Dievas, „apstus gailestingumo“ (Ef 2, 4), kaip ir tvas Evangelijos palyginime (plg. Lk 15, 11–32), neuveria savo irdies n vienam i savo vaik, bet j laukia, ieko, pasiekia juos bendrysts atmetimo kalintus atskirtyje bei susiskaldyme, kvieia susiburti aplink jo stal diaugiantis atleidimo ir susitaikymo vente. Tad kanios metas, kai galt kilti pagunda pasiduoti nusivylimui ir neviliai, gali virsti malons laiku grti save pat ir, kaip snui palaidnui i palyginimo, i naujo apgalvoti savo gyvenim, pripastant klaidas ir neskmes, pajusti trokim bti apkabintam Tvo ir pasukti Jo namus vedaniu keliu. Jis, kupinas didels meils, visada ir visur atidiai stebi ms gyvenim laukdamas ms, kad kiekvienam grtaniam savo vaikui pasilyt visiko susitaikymo ir diaugsmo dovan.

3. Skaitant evangelijas, akivaizdiai aiktn ikyla, kad Jzui visada ypa rpjo negaluojantys mons. Jis ne tik isiunt mokinius gydyti j aizd (plg. Mt 10, 8; Lk 9, 2; 10, 9), bet ir steig jiems special sakrament – Ligoni patepim. Šio sakramentinio akto buvimas jau pirmojoje krikioni bendruomenje paliudytas Jokbo laike (plg. 5, 14–16): Ligoni patepimu, lydimu vyresnij maldos, visa Banyia patiki ligonius kentjusiam ir palovintam Viepaiui, idant jis palengvint j kanias ir juos igelbt, taip pat ragina juos dvasikai vienytis su Kristaus kania ir mirtimi, taip prisidedant prie Dievo tautos gerovs.

Tas sakramentas taip pat skatina kontempliuoti dvejop Alyv kalno slpin. Ten Tvas Jzui nurod keli, kuriuo jis turt engti, – kanios, aukiausio meils akto, keli. Ir Jzus sutiko. T ibandymo valand jis yra tarpininkas, „neantis, prisiimantis pasaulio kentjimus ir kanias, paveriantis tai ksniu Dievui, atneantis tai Dievo akivaizdon ir Dievo rankas ir per tai tikrai nuneantis ligi atpirkimo momento“ (Lectio divina, susitikimas su Romos dvasininkais, 2010 02 18). „Taiau Alyv sodas yra ir ta vieta, kur jis ukop pas Tv, taigi atpirkimo vieta. <...> Šis dvejopas Alyv kalno slpinys visada gldi sakramentiniame Banyios aliejuje <...> yra mus palytinio Dievo gerumo enklas“ (Pamokslas per v. Krizmos Miias, 2010 04 01). Per Ligoni patepim is sakramentinis aliejus silomas kaip, taip sakant, „Dievo vaistas, dabar laiduojantis mums jo gerum, turintis mus sustiprinti ir paguosti, bet kartu kreipiantis nuo ligos akimirkos galutin pasveikim, prisiklim (plg. Jok 5, 14)“ (ten pat).

Šis sakramentas iandien vertas didesnio dmesio ir teologiniuose apmstymuose, ir ligoni pastoracijoje. Prideramai atsivelgiant liturgini mald turin, pritaikyt vairioms su liga susijusioms mogikosioms situacijoms, o ne vien gyvenimo pabaigai (plg. Katalik Banyios katekizmas, 1514), Ligoni patepimas nelaikytinas „maesniu sakramentu“ palyginti su kitais. Dmesys ligoniams ir j pastoracija, viena vertus, Dievo velnumo keniantiesiems enklas, daug dvasins naudos teikia ir kunigams bei visai krikioni bendruomenei, suvokiant, kad tai, kas daroma maiausiajam, daroma paiam Jzui (plg. Mt 25, 40).

4. Kalbdamas apie „gydymo sakramentus“ ventasis Augustinas teigia: „Dievas gydo visas tavo negalias. Todl nebijok: visos tavo negalios bus igydytos <...> Turi tik leisti save igydyti ir neatstumti jo rank“ (Com. in Ps 102, 5: PL 36, 1319–1320). Tai stabs Dievo malons rankiai, padedantys serganiajam visapusikiau supanati su Kristaus mirties ir prisiklimo slpiniu. Kartu su iais dviem sakramentais noriau pabrti ir Eucharistijos svarb. Priimama ligos metu, ji nepakartojamai prisideda prie tokio perkeitimo, Kristaus kno ir kraujo maitinam asmen sujungdama su atnaa, Jo paties paaukota Tvui vis igelbjimo labui. Visa Banyios bendruomen ir ypa parapij bendruomens privalo laiduoti galimyb danai priimti Šventj Komunij tiems asmenims, kurie dl sveikatos ar amiaus negali nukakti kulto viet. Per tai broliams ir seserims bus suteikta galimyb sustiprinti savo ry su nukryiuotu ir prisiklusiu Kristumi, savo gyvenimu, aukojamu i meils Kristui, dalyvauti Banyios misijoje. Šiuo poiriu svarbu, kad kunigai diskretikai darbuodamiesi ligoninse jaustsi es tikri „ligoni tarnai, Kristaus, kuris turi pasiekti kiekvien kanios paenklint mog, uuojautos enklai ir rankiai“ (inia 18-osios Pasaulins ligoni dienos proga, 2009 11 22).

Tapatinimasis su Kristaus Velyk slpiniu praktikuojant dvasin Komunij gyja ypating reikm, kai Eucharistija teikiama ir priimama kaip Viatikas. Ši egzistencijos akimirk Viepaties odiai aidi dar skvarbiau: „Kas valgo mano kn ir geria mano krauj, tas turi aminj gyvenim, ir a j prikelsiu“ (Jn 6, 54). Eucharistija, ypa Viatikas, pasak ventojo Ignoto Antiochieio apibrimo, yra „nemirtingumo vaistas, prienuodis nuo mirties“ (Laikas efezieiams, 20: PG 5, 661), perjimo i mirties gyvenim, i io pasaulio pas Tv, kiekvieno laukiant dangikojoje Jeruzalje, sakramentas.

5. Šios inios 20-osios Ligoni dienos proga tema „Kelkis, eik! Tavo tikjimas igelbjo tave“ taip pat velgiama ateinanius Tikjimo metus, prasidedanius 2012 m. spalio 11-j ir teikianius tinkam bei verting prog i naujo atrasti tikjimo jg ir gro, giliau painti jo turin ir liudyti j kasdieniame gyvenime (plg. Apatalikasis laikas Porta fidei, 2011 10 11). Troktu padrsinti, kad visi sergantieji ir keniantieji visada rast patikim pagrind tikjime, maitinamame Dievo odio, asmenins maldos ir sakrament, ir pakviesti ganytojus bti vis labiau pasirengusius teikti juos ligoniams. Sekdami Gerojo Ganytojo pavyzdiu ir bdami jiems patiktj kaimeni vedliai, kunigai turt bti kupini diaugsmo ir dmesingi silpniausiesiems, mautliams bei nusidjliams, begalin Dievo gailestingum mokti ireikti padrsinaniais vilties odiais (plg. Šv. Augustinas. Laikas 95, 1: PL 33, 351–352).

Visiems besidarbuojantiems ioje sveikatos apsaugos srityje, taip pat eimoms, kurios savo artimuosiuose regi keniant Jzaus Kristaus veid, savo ir Banyios vardu i naujo dkoju u tai, kad savo profesiniu imanymu tyliai, net nemindami Kristaus vardo, j konkreiai parodo (plg. Homilija per v. Krizmos Miias, 2011 04 21).

Pasitikjimo kupin vilgsn ir mald keliame Marij, Gailestingumo Motin ir Ligoni Sveikat: jos motinikoji atjauta, igyventa stovint mirtanio Snaus kryiaus papdje, telydi ir tepalaiko kiekvieno serganio ir kenianio asmens tikjim bei vilt jo kelionje kno ir sielos aizd igydym!

Patikindamas, kad visus jus atmenu savo maldose, kiekvienam i js teikiu ypating apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2011 m. lapkriio 20-oji, Ms Viepaties Kristaus, Visatos Valdovo, ikilm

BENEDICTUS PP XVI
___________________________________

Vertimas – „Banyios inios“, 2012 m. Nr. 1

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi